Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Statyba>Gruntas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Gruntas

  
 
 
12
Aprašymas

Trumpa gruntų charakteristika. Gruntų klasifikacija. Gruntų sudėtis. Gruntų sandara ir struktūriniai ryšiai. Nepastovių struktūrinių ryšių gruntai. Pagrindinės fizinės gruntų charakteristikos. Charakteristikų reikšmė. Kitos fizinės gruntų charakteristikos. Gruntų fizinių charakteristikų norminių ir skaičiuojamųjų reikšmių nustatymas. Gruntų fizinių ir mechaninių charakteristikų ryšys. Mechaninės gruntų savybės. Gruntų gniužumas. Deformacinės gruntų charakteristikos. Kompresinės priklausomybės bendrasis atvejis. Gruntų vandens laidumas. Gruntų stiprumas šlyčiai. Stiprumas šlyčiai esant sudėtingam įtempimų būviui. Kulono-Moro stiprumo teorija. Lauko metodai gruntų deformacinėms ir stiprumo charakteristikoms nustatyti. Grunto. Gruntų mechaninių savybių skaičiuojamųjų charakteristikų nustatymas.

Ištrauka

TRUMPA GRUNTŲ CHARAKTERISTIKA Gruntas tai uoliena, kuri yra pagrindas, aplinka arba medžiaga visų rūšių inžineriniams statiniams. Uoliena-dėsningai sudaryta mineralų visuma,charakterizuojama sudėtimi ir sandara (struktūra bei tekstūra). Sudėtis tai mineralų sankaupa, sudaranti uolieną. Struktūra - tai uolieną sudarančių dalelių dydis, forma ir kiekybinis santykis.Tekstūra-grunto elementų erdvinis išsidėstymas, nustatantis jo struktūrą.Gruntų sudėties ir sandara susiję su jų kilmės sąlygomis. Visi gruntai skirstomi į natūralius - magminiai, nuosėdiniai ir metamorfiniai bei technogeninius - sutankinti, sustiprinti, piltiniai ir plautiniai. Magminės, metamorfinės kilmės ir cementuotos nuosėdinės uolienos pasižymi standžiais ryšiais tarp dalelių ir agregatų bei priklauso uolinių gruntų klasei. Necementuotos nuosėdinės uolienos neturi standžių ryšių ir priskiriamos dispersinių arba neuolinių gruntų klasei.Magminės susidarė lėtai auštant ir kietėjant ugniniai skystiems magmos lydalams žemės plutos viršutiniuose sluoksniuose, o taip pat greitai auštant išsiliejus ant žemės paviršiaus lydalui.Nuosėdinės susidarė magminės, metamorfinės arba nuosėdinės kilmės pradinių uolienų irimo produktų dūlėjimo, poslinkio, sėdimo ir tankėjimo rezultate. Priklausomai nuo sustiprėjimo laipsnio skiriamos cementuotos bei necementuotos nuosėdinės uolienos.Metamorfinės susidarė gelmėse iš nuosėdinių, magminių arba metamorfinių uolienų joms persikristalizuojant, kai veikia dideli slėgiai ir temperatūros, dalyvaujant karštiems tirpalams. Technogeniniams uoliniams gruntams priskiriami visi bet kokios kilmės gamtiniai gruntai bei specialiai sustiprinti medžiagomis, leidžiančiomis sudaryti standžius ryšius. Neuolinių technogeninių gruntų klasei priklauso necementuotos nuosėdinės uolienos, patyrusios specialų tankėjimą natūraliame slūgsojime, piltiniai, plautiniai gruntai, o taip pat kietosios buitinės ir pramoninės atliekos.Lietuvos teritorijos paviršių daugiausia dengia nuosėdiniai, necementuoti, nuotrupinės kilmės gruntai. Vyrauja smulkūs smėliai, rečiau sutinkami vidutinio rupumo ir dulkiniai. Dauguma šių smėlių yra vidutinio tankio ir tankūs, todėl geras pagrindas pastatams.
1.2)GRUNTŲ KLASIFIKACIJA Gruntai pagal susidarymo sąlygas skirstomi į 2 klases: uoliniai ir neuoliniai, o jos savo ruožtu - į grupes, pogrupius, tipus ir rūšis. Neuoliniai gruntai skirstomi į 4 grupes pagal šiuos požymius: sudėtį, fizinį būvį, geotechninės savybes bei stratigrafinę ir genetinę geologinę priklausomybę.Pagal dalelių dydį d (mm) skirstomi : rieduliai (d > 200), gargždas (60 < d < 200), žvirgždas (2 < d < 60), smėlis (0,06 < d < 2), dulkis (0,002 < d < 0,06), molis (d < 0,002). Žvirgždas, smėlis ir dulkis gali būti rupus, vidutinio rupumo ir smulku. Gr pagal sudėtį skirstomi į: 1) labai rupus - dalelių, didesnių kaip 60 mm, masė sudaro > 50 % bendros grunto masės;2)rupus-daleliu, kuriu dydis 60-0,06mm,masė sudaro daugiau kaip 50% grunto mases ir dalelių mažesnių kaip 0,06 mm, masė yra mažiau kaip 5%. 3) mišrus gruntas - dalelių, mažesnių kaip 0,06 mm, masė sudaro nuo 5% iki 35 4)smuikus- dalelių, mažesnių kaip 0,06 mm, masė sudaro grunto masės; 4)smuikus- dalelių, mažesnių kaip 0,06 mm, masė sudaro daugiau kaip 35% grunto mases. Rupūs gr pagal sandaros tankumą, priklausomai nuo tankumo rodiklio U didumo, skirstomi į labai purius,purius,vidutinio tankumo, tankius ir labai tankius. Mišrūs ir smulkūs gruntai pagal plastiškumą skirstomi į mažo, vidutinio, didelio, labai didelio ir ypač didelio plastiškumo. Smulkūs gruntai pagal konsistenciją, priklausomai nuo takumo rodiklio lL reikšmės, skirstomi į kietus, puskiečius, kietai, minkštai ir takiai plastiškus bei takius.Pagal geotechninės savybes klasifikuojami atsižvelgiant į mechaninių savybių rodiklių reikšmes, tiesiogiai nustatytas laboratoriniais ar lauko bandymais (stiprumą, konsolidacijos rodiklį, jautrį). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-05-31
DalykasStatybos špera
KategorijaStatyba
TipasŠperos
Apimtis12 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis37.83 KB
Autoriusr
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Failo pavadinimasMicrosoft Word Gruntas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Šperos
  • 12 puslapių 
  • 3 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą